Lazuritas

Lapis Lazuli

LAZURITAS

Lazuritas (Lapis lazuli). „Dangiškasis akmuo” mus lydi jau daugelį tūkstantmečių, žavėdamas mistišku grožiu ir paslaptingomis savybėmis. Lazuritas – natrio ir kalcio aliumosilikatas, turintis sieros, nuo žydros iki tamsiai mėlynos spalvos, išmargintas auksiniais geležies pirito taškeliais.

Labiausiai lazuritu žavėjosi senovės egiptiečiai: iš šio akmens gamindavo šventuosius skarabėjus, įvairius amuletus, talismanus, buities reikmenis, religinius atributus, papuošalus. Netgi egiptiečių gražuolių garbanos buvo lyginamos su lazuritu. Faraono antspaudus su šventojo vabalo skarabėjo atvaizdu gamindavo tik iš lazurito, akmuo aukso įtvare simbolizavo ilgą ir turtingą gyvenimą. Faraono Tutanchamono kapavietėje buvo rasta unikalių gaminių iš lazurito ir turkio. Vyriausiųjų Egipto žynių antkrūtinyje privalėjo būti lazuritinė likimo deivės Maatos figūrėlė. Pasak legendos, Mozei perduoti Dešimt Dievo įsakymų taip pat buvo išraižyti lazurito lentelėse. Rytų šalyse mėlyna ir žydra spalva užėmė ypatingą vietą tiek religijoje, tiek ir gyvenime – ji buvo siejama su dangumi, dievų buveine ir Saule. Šios dvi spalvos senovėje buvo laikomos mistiškomis ir nematerialiomis, įkūnijančiomis dieviškąją tiesą ir paslaptį, simbolizuojančiomis vienybę, stabilumą ir amžinybę. Iš lazurito gamindavo pačius brangiausius mėlynus dažus šventųjų paveikslų, altorių tapybai. Indijoje lazuritas simbolizavo meilę ir gausą, Graikijoje vadintas deivės Afroditės akmeniu. Šis akmuo unikalus tuo, kad sujungia savyje Veneros ir Urano planetų galias – meilę ir taiką, džiaugsmą ir tarpusavio supratimą.


Lazuritas – atsinaujinimo akmuo, suteikiantis energijos tiems, kurie siekia naujovių, stengiasi išsiveržti iš gyvenimo rutinos, trokšta įgyvendinti naujus planus, pasiekti aukštumas. Jis padeda susirasti bendraminčių ir draugų, sėkmingai užbaigti pradėtus darbus. Ne veltui Europoje lazuritas laikomas sėkmės, gerovės ir laimės akmeniu. Lazuritas saugo nuo blogio jėgų, „tamsos karalystės” tarnų išpuolių, sustiprina viltį, suteikia išminties, malšina savigraužos ir nepamatuotos kaltės jausmus, neša sėkmę ir turtą. Senovės medikai teigė, jog jis „iščiulpia juodąją tulžį” (gydo nuo melancholijos ir hipochondrijos), skatina augti blakstienas ir plaukus, pateptas vynuogių ar obuolių actu gydo nuo žvynelinės. Rytuose lazuritu gydė epilepsiją ir visus reumatinius negalavimus, mažakraujystę, odos ligas, nervinį išsekimą, astmą, įvairius uždegimus, nudegimus, malšino skausmus. Lazurito akmuo saugojo nėštumą ir garantavo sėkmingą gimdymą.

Mūsų dienomis „dangiškasis akmuo” atskleidė naujas galias. Juo gydoma osteochondrozė, gerklės, kaulų audinio, čiobrialiaukės, akių ir širdies ligos, stiprinama imuninė sistema. Lazurito milteliai, sumaišyti su medumi ir granatmedžio lapų sultimis, sėkmingai gydo egzemas, opas, dedervines, rožę. Gydomasis efektas paaiškinamas dideliu sieros sulfido kiekiu akmenyje. Lazuritas ypač veiksmingas kamuojant „grįžtamosios” depresijos priepuoliams, nemigai, jausmų ir minčių chaosui, galvos svaiguliui.

Lazuritas žinomas kaip trečiosios akies akmuo – suteikiantis ramybę, tinkamas meditavimui. Jis laikomas dvasinių galių akmeniu, gebančiu išgydyti sielos žaizdas, pakylėti žmogų į aukštesnį sąmonės lygį, atverti Visatos paslaptis. Auksiniai pirito taškeliai akmenyje simbolizuoja žvaigždes, rodančias mums kelią į Visatos tolius… Žvaigždėmis pasipuošęs lazuritas aukso įtvare ne tik suteiks fizinių ir dvasinių jėgų, bet dovanos sėkmę bei meilę kasdieniame gyvenime.



 Deimantas

deimantas akmuo

DEIMANTAS.

Sunku patikėti, kad paprasta anglis, grafitas ir deimantas – tai polimorfinės vienos ir tos pačios medžiagos – anglies – modifikacijos. Veikiama aukšto slėgio anglis virsta nuostabiuoju deimantu – „karalių akmeniu”. Graikiškai adamos -reiškė „nenugalimą” , vėliau šis žodis transformavosi į adamant, demant, diamant. Arabai jį vadino ėlmaz.

deimantasziedas su deimantusuzadietuviu ziedai

Legendų, mitų, padavimų, kuriais apipintas deimantas – devynios galybės. Viena legenda pasakoja, kad žmonės, norėdami gauti deimantų, susirasdavo erelio lizdą su ereliukais ir pridengdavo jį stiklu. Pamatęs, kad vaikus ištiko nelaimė, erelis naguose nešdavo deimantus ir tol juos mėtydavo ant stiklo, kol šis suduždavo. Žmonės, išrinkę akmenis iš lizdo, kartodavo triuką iš naujo. Nežinia, kiek šioje legendoje tiesos, bet deimantas kartais vadinamas „Erelio akmeniu”.

suzadetuviu ziedaspapuosalai su deimantaisdeimantas
auskarai su deimantaisziedas deimantais

Gydomąsias ir magiškas deimanto savybes nuo seno žinojo ne tik žyniai, bet ir paprasti žmonės. XVI a. rinkinių apie akmenis traktate deimantas apibūdinamas taip: „Deimantas suteikia savininkui kietumo ir drąsos, saugo kūno dalis.Padeda įveikti priešus, jei jo kova teisinga. Sustiprina klausos aštrumą, saugo nuo paleistuvystės, liūdesio ir kerų, fantazijų ir piktųjų dvasių. Jei koks nors raganius


panorės apkerėti tą, kuris turi deimantą, tai blogis, skausmas ir nesėkmės kris ant jo paties galvos. Joks laukinis žvėris nedrįs pulti žmogaus, kuris turi prie savęs deimantą. Šis akmuo padaro žmogų rimtesnį, išgydo nuo lunatizmo. Deimantas turi būti gautas gera valia, be prievartos ar reikalavimo, tada jis turi didžiausią galią. Tačiau deimantas praranda savo galias dėl savininko nuodėmingumo ir nesusivaldymo, tuomet gali nešti tik nelaimes”.

Deimantas – ne tik pats kiečiausias, brangiausias ir rečiausias Žemėje randamas brangakmenis. Jo energetika – milžiniška, tyra ir švari. Kraupios istorijos ir kraujo klanai, žudynės, godumas, beprotybė žymi daugelio žymių pasaulio deimantų kelią. Vadinasi, neklydo senoliai sakydami, kad deimantą gali įsigyti tik tyros sielos, dvasingas ir išmintingas žmogus.

auskarai deimantaisbrangakmeniaibrangus akmuo

Deimanto grožis pasirodo tik tada, kai akmuo nušlifuojamas.

Brangiausi – bespalviai arba vos pastebimo žydrumo akmenys, vadinami baltaisiais deimantais. Kiti būna – geltono, rudo, žalsvo, oranžinio, raudono, mėlyno arba blyškiai rožinio atspalvio. Beje, kaip tik pastarieji deimantai vadinami „fantazijų akmenimis” ir taip pat vertingi. Žalsvi deimantai saugo motinystę. Reti juodos spalvos deimantai.

Indų legenda teigia, kad deimantas atsiranda susiliejus penkiems svarbiausiems elementams: žemei, vandeniui, dangui, orui ir energijai (arba eteriui). Penki deimanto privalumai: šešios viršūnės, aštuonios vienodos briaunos, lengvumas, skaidrūs, aštrūs kraštai. Trūkumai: neskaidrumas, dėmės, „plunksnos”, „žąsų kojelės”. Buvo tikima, kad neskaidrūs deimantai gali užtraukti prakeikimą, geltą bei paversti žmogų šlubiu. Užtat skaidrūs akmenys neša laimę, turtą, sėkmę bei gina nuo visų nelaimių.

Deimantai žibėjo viso pasaulio karalių karūnuose, žaižaravo papuošaluose, jais buvo siuvinėjami drabužiai, bažnyčiose ir šventovėse jie puošė altorių uždangalus, nuostabias ikonas, kryžius.

papuosalas su deimantaispapuosalaiauksiniai ziedai

Iki šiol tikima, kad deimantas sugeba išgydyti nuo visų fizinių ir dvasinių ligų. Tai galingiausias apsaugos talismanas, saugantis šeimininką nuo žaizdų, sužeidimų, ligų, silpnaprotystės, nuodų, gyvačių įkandimų. Suteikia drąsos kovoje, narsos, išminties, padeda medžioklėje. Irane išliko toks paprotys: tądien, kai naujagimiui duodamas vardas, tėvas privalo užpilti ant jo galvutės žiupsnelį deimanto dulkių. Tai garantuoja sveikatą, ilgaamžiškumą ir sėkmę. Senovėje tikėta, kad pamerkus deimantą į šiltą, ką tik papjauto ožio kraują, jis suminkštėdavo ir jį lengvai būdavo galima sudaužyti plaktuku; palaikytas burnoje jis išdegina gleivinę, o išgėrus sugrūstą deimantą ištikdavo mirtis.

Deimantas suteikia savininkui karališkos galios, harmonijos, numaldo susierzinimą ir neleidžia pykti. Jis dovanoja aiškiaregystę, išplečia ir stiprina proto, kūno ir sielos galias, įteigia tyrumo, ištikimybės, supratimo ir ramybės pojūtį. Deimanto spinduliuojanti šviesa atspindi bet kokias negatyvias energijas, supančias jo savininką. Kaip talismaną reikia nešioti iš kairės kūno pusės, žiedą – ant kairės rankos, pakabuką – ties gerklės arba širdies čakromis. Geriau, jei akmuo liečiasi su oda -tai sustiprina jo veikimą.

laikrodis su deimantaisdeimantai ziedasdiamond jewelry

Pasak graikų mitų, išdykėlis meilės dievaitis Erotas turėjo lanką ir strėles su deimanto antgaliais, kurias be pasigailėjimo laidė ir į mirtinguosius, ir į dievus, kad jie greičiau pamiltų vienas kitą. Nuo jų negalėjo apsiginti niekas. Todėl ir šiandien mylimiesiems dovanojame žiedus su žibančia deimanto akute, norėdami išsaugoti meilę ir niekad neleisti jai užgesti.

Greta deimanto reikia paminėti jaunesnįjį jo brolį – cirkoną.

Seniau cirkonas buvo vadinamas „netobuluoju deimantu”, persai jį vadino zargun – auksiniu. Nuo deimanto skiriasi kiek mažesniu kietumu, o nušlifuotas ne taip intensyviai blizga. Ilgai niekas nė neįtarė, jog tai ne deimantas, o cirkono monokristalas. Tik 1789 m. tai nustatė Martinas Henrikas Kloptoras, Berlyno mokslų akademijos narys, paskelbęs akmens, atgabento iš Ceilono, tyrimų rezultatus. Cirkono randama pačių įvairiausių spalvų: bespalvių, aukso geltonumo, nuo žydrai mėlynų iki kruvinai raudonų. Pastarasis, vadinamas hiacintu, anksčiau buvo laikomas kurtizanių akmeniu, apsaugančiu nuo pastojimo.

Cirkonas, kaip jaunesnysis deimanto brolis, gerina savininko protines galias, skatina pažinti tiesą ir domėjimąsi mokslais, didina nuovokumą ir gerina atmintį. Žydras cirkonas buvo laikomas keliautojų talismanu, ginančiu nuo plėšrių žvėrių ir nuodingų gyvačių įgėlimo. Bespalviu cirkonu gydydavo melancholijos priepuolius ir haliucinacijas, tikėta, kad jis gina žmogų nuo piktųjų dvasių. Mistikai teigė, jog cirkonas slepia savyje didžiulę magnetinę jėgą, nes praranda žvilgesį prieš audrą.



 Labradoras

labradoras

LABRADORAS.

Mineralas plagioklazas, pagrindinis labradorito uolienos mineralas, pavadintas radimvietės – Labradoro pusiasalio Kanadoje, vardu, pusbrangis ir apdailos akmuo. Priklauso lauko špatų grupei, įdomus savo vaivorykštiniu spindesiu. Pagrindinė spalva – tamsi pilkai dūminė, bet saulės šviesoje akmuo tviska ryškiai žydra, vario raudonumo ir dulsvai auksine spalva. Šis efektas vadinamas labradorescencija.

akmeneliaiPusbrangis akmuoApyrankes

Seniau labradorą vadindavo „niūriuoju”, jo grožis kėlė ir susižavėjimą, ir baimę. Manyta, kad jis skatina nenuspėjamus, ekscentriškus poelgius, polinkį į mistiką, sukelia vizijas. Labradoras laikomas ir Saulės, ir Mėnulio akmeniu, senovinė indėnų legenda pasakoja, kad jis atsiųstas į Žemę iš žvaigždžių, o auksinės kibirkštys akmenyje simbolizuoja jo kelią erdvėmis.

bizuterijaZiedu akmenyslabradoras

Labradoras iš tiesų turi mistiškų savybių. Jis suteikia išminties ir supratimo, skatina smegenų veiklą, sugeba surikiuoti galvoje kirbančias chaotiškas mintis, rasti realų problemų sprendimą, ramina pyktį ir stresą, padeda žmogui atsikratyti prisirišimo prie praeities, nugalėti neveiklumą ir neryžtingumą, skatina siekti pažangos, suteikia jėgų ir apsaugą. Labradoras laikomas vienu stipriausių apsaugos akmenų. Jis ne tik apsaugo nuo neigiamų energijų poveikio, sugeba jas „išvalyti” iš mūsų auros, bet ir laikomas patikimu namų sargu nuo vagišių ir energetinių vampyrų. Padėtas lovos kojūgalyje apsaugo nuo košmarų, teikia ramų miegą ir raiškius pranašiškus sapnus.


Labradoras mažina nervinę įtampą per menstruacijas, gydo nuo hormoninių sutrikimų, reguliuoja virškinamojo trakto ir žarnyno veiklą, „švarina” pūliuojančias, perštinčias akis, taip pat rekomenduojamas nuo emfizemos.

Labradoritelabradorjuvelyrika