Agatas (chalcedonas)

agatas pusbrangiai akmenys

AGATAS, ARBA CHALCEDONAS –

vienas iš gausiosios kvarco šeimynėlės akmenų, kuriam tenka garbė supažindinti su nuostabiu akmenų akmenėlių pasauliu. Rainas it katinas, šlakuotas kaip boružė, dryžuotas lyg zebras arba margas it velykinis kiaušinis, tai vis agatas, švelnus, šiltas, malonaus „vaškinio” blizgesio, sėkmės, laimės, meilės, materialinės gerovės teikėjas ir dvasinių žaizdų gydytojas. Šis spalvotasis chalcedonas, išmargintas koncentriniais žiedais ir paralelinėmis linijomis, savo vardą gavo nuo Agato upeliuko Sicilijos saloje.

mineraslas

Nuo seno agatas vadinamas Motinos Žemės, okultinėje literatūroje – Didžiosios Motinos akmeniu. Agatais žavėjosi egiptiečiai, graikai, romėnai. Baltasis agatas buvo ypač mėgstamas tamsiaplaukių ir tamsiaakių gražuolių, nes jis išryškindavo veido grožį, be to, laikytas meilės akmeniu, simbolizavusiu ilgaamžiškumą ir gerovę. Jis vienas geriausių talismanų vaikams: nuramina ir padrąsina baikščius, jo veikiami vaikai pradeda anksčiau vaikščioti, geriau išlaiko pusiausvyrą. Baltojo agato bijo energetiniai vampyrai, nes akmuo verčia juos nejaukiai jaustis ir kuo greičiau nerti šalin. Juodąjį agatą mėgo žemdirbiai, nes jis užtikrino gausų derlių ir saugojo žmogaus rankų triūsą. Juodojo agato amuletas gina nuo piktųjų dvasių, saugo nuo nelaimių, bet kai kada gali sukelti liūdesį. Ypač buvo vertinami juodųjų ir baltųjų agatų vėriniai, apyrankės ir auskarai, nes šių spalvų derinys simbolizavo Didžiąją Harmoniją.

agato-auskarai-ziedas
Gydymui agatas naudojamas pirmiausia dėl jo švelnios energetikos. Žinoma, skirtingų spalvų akmenys turi skirtingą vibraciją ir energiją. „Agresyviausias” – ugninis agatas, pusiau permatomas rusvos spalvos akmuo, slepiantis savo viduje miniatiūrinę ugnelę, kuri blyksteli it kibirkštis vartant akmenį saulėje arba lempos šviesoje. Jei esate nusilpę, susierzinę, pavargę arba nuliūdę, graužiami depresijos – ugninis agatas suteiks tokį energijos impulsą, kad gali pradėti pykinti arba svaigti ir skaudėti galva. Bet jei trūksta ryžto, pasitikėjimo arba suvaržytos teigiamos emocijos, šis „angliukas” -geriausias draugas, palaikantis „ugnį” žmogaus sieloje, neleidžiantis kristi į nusivylimo ar nepasitikėjimo savimi bedugnę.

Švelnutis pieniškai melsvos spalvos agatas, pasipuošęs močiutės laikų gipiūriniais nėriniais, kartais turintis perlų blizgesį, vadinamas melsvuoju, arba žydruoju nėriniuotuoju agatu. Dėl savo spalvos kadaise vadintas satyriniu kvarcu. Jis vėsina „per karštas emocijas”, ramina nervus, sudirgusį protą. Jei šeimoje dažnai kyla ginčai ir atmosfera darosi nervinga, išdėstykite agato gabalėlius taip, kad kuo dažniau juos matytumėte. Melsvasis agatas, padėtas ant naktinio stalelio, garantuos ramų miegą ir neryškius, nekamuojančius sapnus. Jei „kaista”, peršti, skauda akys, plokšti akmenėliai užsimerkus dedami ant vokų arba ant „trečiosios akies” čakros. Melsvojo agato poveikis sustiprėja, kai jis naudojamas kartu su rožiniu kvarcu, šie du akmenys sukuria raminančią, švelnią ir harmoningą spalvų bei energijų visumą.

agato-papuosalai

Skaidraus ledo gabalėlis su įšalusiu žalių samanų kuokštu, sniego plotas, išmargintas žalsvomis dėmelėmis, storokos medžio šakos, papuoštos lyg ir sidabriniu siūlu, gniūžtė įvairaus žalumo žolių, susisukusių į kamuoliuką – tai samanų ir medžio agatai. Kamuojant nerimui, vidiniam susierzinimui, disharmonijai, pavargusioms, skaudamoms akims bei širdies veiklos disbalansui žalia šių agatų spalva padės greitai atgauti vidinę pusiausvyrą ir jėgas. Samanų agatas nutiesia tiltą tarp fizinio ir mentalinio kūnų, suteikdamas drąsos pažvelgti tiesai į akis, kontroliuoja emocijas ir šalina stresą. Beje, medžio agatas dar vadinamas „pinigų” agatu, pritraukiančiu pinigus.

Oniksas - „suliniuotas” paralelinėmis baltomis ir juodomis arba pilkomis ir baltomis linijomis, matinis arba pusiau permatomas agatas. Senovėje vadintas „vadų akmeniu”, suteikiančiu valdžią ir galybę, didinančiu protinius sugebėjimus, padedančiu nuspėti priešų užmačias. Onikso talismanas saugojo nuo netikėtos mirties ir pasikėsinimo į šeimininko gyvybę. Arabai vadino šį akmenį eldžazo – liūdnasis, ir jautė jam prietaringą siaubą. Kai kuriose šalyse iki šiol gyvuoja įsitikinimas, kad oniksas gali išskirti įsimylėjėlius. Pasirodo, iš tiesų rizikinga dovanoti žmonai onikso auskarus, nes jie suteiks jai galimybę groti šeimoje pirmuoju smuiku. Išpirkdamas savo išdaigas, oniksas stiprina atmintį, gelbsti nuo nemigos, malšina įvairius skausmus, gerina klausą. Jis nešiojamas sidabro įtvare jaučiant širdies skausmus, kamuojant pilvo diegliams. Rainuotas akmuo, padėtas ant bet kurios skaudamos vietos, greitai numalšina skausmus. Apskritai oniksas laikomas džiaugsmo ir gyvenimo stabilumo akmeniu, sugebančiu nuvyti juodas, melancholiškas mintis.

Sardoniksas - išmargintas rudomis ir baltomis linijomis agatas, ginantis nuo melo, saugantis nuo meilės apžavų, įspėjantis apie išdavystę ir neištikimybę. Sardoniksas padeda greičiau suaugti lūžusiems kaulams, stabdo kraujavimą. Kadaise jis buvo mėgstamiausias karalių ir karalienių akmuo.

melynas-agatas

Karneolis (karnelianas) – dabartinėje literatūroje šiuo vardu vadinami du kadaise atskirti akmenys: vyriškasis – karneolis, suliniuotas baltomis ir raudonai oranžinėmis juostomis, ir moteriškasis – serdolikas, švelnesnių spalvų ir atspalvių, be griežto linijų išsidėstymo. Senovės Egipte karneolis vadintas deivės Izidės akmeniu. Trilapis dobilo lapelis – dievų motinos Izidės simbolis, išpjautas iš serdoliko, buvo laikomas šventuoju talismanu, ginančiu ir apsaugančiu ne tik gyvuosius, bet ir mirusius. Įdėtas į mirusiojo įkapes, garantavo deivės apsaugą sielai, keliaujančiai į Mirusiųjų šalį. Vyrams, abejojantiems savo lytine potencija, einant į pasimatymą rekomenduojama užsimauti ant dešinės rankos bevardžio arba mažojo piršto auksinį žiedą su juostuota karneolio akimi.

Karneolio spalvų gama labai turtinga – nuo geltonos iki intensyvios raudonai oranžiškai rudos, kartais su baltomis arba skaidriomis kvarco salelėmis. Būna ir pusiau permatomų, baltų ir žalsvo atspalvio akmenų. Gan retas baltasis karneolis kadaise buvo mėgstamiausias egiptiečių ir graikių gražuolių papuošalas, nes, be savo magiškųjų savybių, puikiai pabrėžė įdegusios odos spalvą.

Tikima, kad karneolis nugali juodosios magijos burtus, gina nuo linkinčių pikto, garantuoja paslapties išsaugojimą, suteikia savininkui drąsos, neleidžia kilti ginčams, saugo nuo žaibo ir piktų kerų. Mistikai tvirtina, kad karneolis paaštrina lytėjimo pojūtį ir apsaugo nuo gyvybinių jėgų iššvaistymo.

Karneolis suteikia energijos ir šildo amžinus sušalėlius. Kitaip nei citrinas, karneolis „nekepins” net per vasaros karščius, tik palaikys malonų šilumos pojūtį ir stabilią organizmo energiją, neleisdamas jaustis apsnūdusiam. Jis stimuliuoja analitinį mąstymą ir preciziškumą, pažadina snaudžiančius talentus, skatina sąmoningumą ir apsaugo nuo baimės bei abejojimo, malšina sielvartą, įveikia apatiją ir ištižimą.

Karneolis padeda sergant neuralgija, artritu ir reumatu, inkstų ir tulžies akmenlige, žiedadulkių alergija ir sloga, efektyviai veikia sutrikus stuburo, blužnies ir kasos funkcijoms. Karščiuojant, prasidėjus infekcijai ar kraujo užkrėtimui bei kamuojant raumenų spazmams, padeda greičiau pasveikti.

agatas-chalcedonas

Karneolis veiksmingai gydo skydliaukės hiperfunkciją (strumą arba Bazedovo ligą) ir ginekologines ligas. Kamuojant priešmenstruaciniams skausmams, gausiai kraujuojant, sergant kiaušidžių ar gimdos uždegimu karneolio ir kraujo akmens (heliotropo) gabalėliai atsigulus dedami ties kirkšnimis, pilvo apačioje ir po vieną laikomi rankose. Jis sureguliuoja menstruacijų ciklą, gydo nuo nevaisingumo ir impotencijos. Stipresnis gydomasis efektas gaunamas geriant karneoliu pakrautą vandenį.

Varginant skydliaukei karneolio karoliai nepaprastai efektyvūs – pašalina odos niežulį ir kūno drebulį, atsirandantį bėgant laikui, ypač jei skydliaukė turi polinkį „ataugti” po operacijos, bei normalizuoja jos veiklą. Kadangi šią ligą dažnai lydi širdies sutrikimai, kelis kartus aplink kaklą apvynioti karoliai gali siekti širdies čakrą, o toje vietoje turi būti žalios arba rausvos spalvos akmuo.

Senovės medikai karneoliu gydė nervų ligas, drugį, karštligę, manė, kad jis stiprina dantis. Karneolis saugojo motinystę, todėl gimdyvėms rekomenduodavo turėti akmenį šalia savęs arba laikyti burnoje, kad jis palengvintų skausmus, o gimdymas nebūtų pavojingas motinai ir kūdikiui. Karneolio gabalėliai dedami ant akių kamuojant galvos skausmams. Jis džiugina šilta, švelnia spalvų gama, suteikdamas jėgų ir gyvenimo džiaugsmo.

Agato bazės (būgniniai akmenys, arba džeodai (angl. Geode) – apvalūs arba ovalo formos, iš pažiūros neišvaizdūs rutuliai, viduje slepiantys nuotaikingų spalvų ir fantastiškų formų visumą. Dažniausiai naudojami kaip knygų laikikliai, masyvūs ir sunkūs, bet spinduliuojantys trapią agato energiją. Agato bazės -tarsi Gamtos įrodymas, jog tai, kas išorėje negražu, netgi bjauru, viduje slepia nepakartojamą grožį. Bazės – judėjimo, išraiškos ir veiksmo katalizatoriai, stimuliuoja vidinę energiją, smegenų veiklą, gydo nuo letargijos. Jų energija „vyriška”, mokanti mus pasirinkti teisingą gyvenimo kelią ir nepaisyti sunkumų juo keliaujant. Bazių energija cirkuliuoja ratu, suteikdama pusiausvyrą ir raminamą efektą tiek fiziniam kūnui, tiek ir mūsų aurai, tarsi simbolizuodama amžinąjį Gyvybės ratą.

Visi agatai subalansuoja In ir Jang energiją, padeda „iškrapštyti” pamirštus arba pasislėpusius talentus, suteikia ramybę ir harmoniją, skatina pripažinti savo klaidas ir nebijoti siekti tikslo, kad ir koks nerealus bei fantastiškas kartais jis atrodytų. Agatai visais laikais buvo laikomi sėkmės, gausybės, vaisingumo, vidinės harmonijos, ilgo, laimingo ir… turtingo gyvenimo simboliu. Kartais agatas vadinamas „esamosios akimirkos” akmeniu.



 Opalas

akmuo papuosalamsakmuo

OPALAS.

Nedaugelis akmenų gali pasigirti tokia prasta šlove, kuria garsėja šis silicio hidroksidas, pasižymintis įdomiu optiniu efektu, vadinamu opalescencija. Lotyniškai opalus reiškia akmenį arba brangakmenį. Senovinė legenda pasakoja, kad audros dievas, pavydėdamas vaivorykštės deivei grožio, sulaužė vaivorykštę dalimis ir skeveldras nusviedė į Žemę, kur jos pavirto nuostabiuoju opalu. Jo spalvų gama iš tiesų primena vaivorykštę, bet žinomiausi baltasis, žydrai pilkas ir ugninis opalai. Opalas priklauso kvarco grupės mineralams.

opalasopalas pakabukasopalas ziedas

Šimtmečius tikėta, kad šis akmuo neša nelaimę, sėja blogį. Opalo savininkus ištikdavo daugybė nemalonumų ir nelaimių, jo įtakai buvo priskiriami bankrotai, savižudybės, nusikaltimai, skyrybos. Tikėta, kad šis akmuo slepia savyje nuodus, nuo kurių pats ir žūva. Šios legendos privertė Anglijos karalių Eduardą VII pakeisti karališkosios karūnos opalus rubinais. „Didysis opalas” aukso įtvare XVII amžiuje pateko į Ispanijos karalių lobyną ir tuoj pat karališkajai šeimai pabiro nelaimės: sosto įpėdinis mirė vaikystėje, iš Pietų Amerikos auksą gabenanti laivų flotilė nuskendo prie Ispanijos krantų. Po šių nelaimių karalius atidavė prakeiktą papuošalą Almeidos vienuolyno dvasininkams, o šie pakabino jį prieš Madonos atvaizdą.

kryziukasopalas ziedaiopalas auskarai

Napoleonas labai mėgo opalus ir padovanojo nuostabų akmenį „Deganti Troja” imperatorienei Žozefinai, bet ištrėmus imperatorių į Elbės salą, opalas paslaptingai dingo. Pasakojama, kad jis išgaravo ore, susinaikino. Nežinia, kiek šiame pasakojime tiesos, bet šis papuošalas iš tikrųjų tarsi skradžiai žemę prasmego po „opalų” imperatoriaus tremties. Dėl šių gandų Vienos juvelyrai prarado pirkėjus ir pasipiktinę sumetė „klastinguosius” opalus į Dunojų.

opalo papuosalaisasagosopalas akmuo

Anglijos karalienė Viktorija, valdydama didžiules Australijos opalų kasyklas, nusprendė įrodyti, kad šis akmuo nėra toks blogas. Ji dovanojo opalus dukroms vestuvių proga, puošėsi jais pati.
Bjauroką šlovę opalas užsitarnavo todėl, kad šį akmenį nepaprastai sunku apdirbti. Ilgai būdamas saulėje jis praranda savo nuostabių spalvų grožį ir kaitą, pasidaro pieniškai baltas. Dėl to jį vadino „permaininguoju”, simbolizuojančiu nepastovumą. Bet pamerktas į vandenį jis „atgyja” ir atgauna paslaptingą mirguliavimą.


Ir vis dėlto, nepaisant niūrios šlovės, senovėje opalo talismanas garantavo verslo sėkmę, bet tik tuo atveju, jei jį nešiojo doras, kilnus žmogus, nugalėjęs savo egoizmą ir godumą, taip pat tiko fantazuotojams, gyvenantiems nerealių svajonių pasaulyje, bet turintiems kilnius siekius, melancholikams ir linkusiems į savižudybę žmonėms. O „žemiškiems”, realiai mąstantiems, besistengiantiems pasiekti tikslą savo jėgomis ir protu bei permainingo charakterio žmonėms opalas netinka. Opalas suteikia aiškiaregystę, bet pranašystės neturi nešti blogio žmonėms, kitaip akmuo praranda galią. Tyros širdies, sąžiningi žmonės galėjo nešioti opalą be baimės, o piktavaliams jis tapdavo „blogio akmeniu” – gimdė įtarumą, sukeldavo kivirčus, baimę. Rytuose opalas vadintas ištikimybės akmeniu.

ziedaiziedasziedai papuosalai

Opalas naudingas sveikatai:

Opalas pasižymi puikiomis gydomosiomis savybėmis. Senovėje juo gydė širdies, įvairias infekcines ligas, per maro epidemijas daugelis žmonių mūvėdavo žiedus su opalais. Jis ramino sudirgusią nervų sistemą, gydė nuo melancholijos, dažno alpulio, grąžindavo regėjimo aštrumą. Viduramžiais šviesiaplaukės gražuolės ypač vertino opalo vėrinius, tikėdamos, jog šis akmuo stiprina plaukus ir paryškina jų spalvą. Opalas taip pat garantavo lengvą gimdymą ir po jo padėdavo greičiau atgauti jėgas.

suzadetuviu ziedaiopalauskarai

Šiuolaikinėje kristaloterapijoje opalu gydomos infekcinės ligos. Jis mažina temperatūrą, stiprina kraują, gydo inkstus, kasą, reguliuoja insulino kiekį organizme. Moterims smulkius opalo akmenėlius arba jo papuošalus patariama nešioti kamuojant menstruaciniams skausmams ir šio periodo nervingumui bei dirglumui mažinti. Opalu taip pat gydomos onkologinės ir Parkinsono liga.

Ugninis opalas suteikia energijos, gyvybingumo ir vilties, didina mūsų vidines galias, bet su juo reikia elgtis atsargiai ir pagarbiai. Ugniniame opale slypi liūto jėga, jis spinduliuoja galingą energiją, sugebančiame tik atgaivinti jausmus, bet ir atlyginti už gerus bei blogus darbus, beje, atlygį patrigubindamas.

Opalas dar vadinamas „magišku akmeniu”. Dėl savo paslaptingo mirguliavimo ir ne mažesnių mistinių savybių opalas laikomas žmogaus, siekiančio gėrio ir grožio, globėju. Jis parodo neigiamus mūsų asmenybės bruožus, padeda nepalūžti ištikus krizėms, nelaimėms, iškęsti likimo smūgius. Senovės žyniai ir magai opalą ypač vertino už jo „kietą” charakterį. Gal ir žiauriomis priemonėmis, bet šis akmuo blogiesiems už jų niekingus poelgius atseikėja su kaupu, o tyros širdies, švarios sąžinės, mėgstantiems pasvajoti, siekiantiems kilnių tikslų žmonėms jis visada buvo ir liks „vilties talismanu”. Beje, Amerikos indėnai ir Australijos aborigenai ir šiandien opalą vadina „laimingu svajonių ir permainų” akmeniu.



 Hematitas

hematite

HEMATITAS.

Jo milžiniška energija suteikia jėgų, tai stiprių, atkaklių, sugebančių nugalėti visas kliūtis žmonių akmuo. Hematitas nuostabiai atrodo sidabro įtvare, kadaise jį vadino „juoduoju perlu”, juvelyrai ir dabar daro stulbinančio grožio hematito ir perlų papuošalus. Seniau tikėta, kad hematitas gali sustabdyti tiek išorinį, tiek ir vidinį kraujavimą, gydo uždegimus, žaizdas, „gumbus”, valdo pykčio protrūkius. Grūsto akmens dulkėmis, sumaišytomis su kiaušinio baltymu, gydydavo kataraktą ir akių opas, o įvairius skaudulius ir „karštus gumbus” barstydavo jo milteliais.

auskariukaikaroliukaiziedas

Neapsiriko senieji išminčiai – šiuolaikinėje kristaloterapijoje hematitas laikomas galingu ne tik kūno, bet ir sielos gydytoju. Ypač stiprus jo poveikis kraujui – jis ne tik normalizuoja kraujo tekėjimą kraujagyslėmis, šalina įvairius toksinus, bet ir stiprina kraują sergant anemija, leukemija, po operacijų, sureguliuoja „šokinėjantį” kraujospūdį ir iš tiesų stabdo kraujavimą. Ypač rekomenduojamas prostatitui, šlapimo susilaikymui, urogenitalinėms ligoms gydyti. Hematitu gydomi pūlingi akių uždegimai, „ašarojančios” akys, žarnyno opaligė, jis padeda organizmui pasisavinti geležį, ramina nervus. Šis paslaptingas akmuo pasižymi „džiovinančia” ir „laukinę mėsą suėdančia” savybe, todėl kristaloterapeutai rekomenduoja juo gydyti onkologines ligas. Juk gumbas, arba „laukinė mėsa”, seniau reiškė auglį. Plokšti hematito akmenys dedami ties piktybiniu naviku, organizmui stiprinti nešiojami pakabukai, karoliai, apyrankės. Jis sugeba sugerti neigiamas energijas ir įžeminti jas, neleidžia plisti metastazėms. Hematitu pakrautas vanduo (tinkamiausias indas sidabruotu vidumi ir šaltinio vanduo) geriamas po ketvirtį stiklinės per dieną, po truputį didinant normą. Gydant nuo vėžio, akmenį reikia dažnai valyti vandeniu ir druska, kartais jį tenka pakeisti kitu. Nenoriu klaidinti skaitytojų sakydama, jog akmuo visiškai išgydys nuo vėžio, bet kad jis nepakenks ir sustiprins organizmą, padės kovoti su liga – garantuoti galiu. Beje, hematitas malšina ir vėžio sukeltus skausmus.


Hematitas laikomas geru antidepresantu, teikia ramų miegą, greitai numalšina spazmus ir traukulius, laikomas abiejose rankose suteikia šilumos pojūtį, mažina įtampą. Padeda norintiems atsikratyti alkoholizmo, rūkymo ir besaikio apetito, ypač jei šios ydos yra nervinio pobūdžio.

Hematitasjuvelyriniai akmenysdekoratyviniai akmenys

Šio trivalentės geležies oksido mineralo pavadinimas kilo iš graikų kalbos žodžio haima – kraujas. Juodas akmuo poliruotas įgauna metalinį blizgesį, yra siejamas su Marsu ir turi stulbinantį energetinį potencialą. Hematitą ypač vertino Egipto žyniai, tai magų akmuo, saugantis nuo bet kokių užpuolimų tiek fiziniame, tiek ir astraliniame pasaulyje.

Kadaise hematitu savo ritualinėms apeigoms naudojosi juodieji magai ir burtininkai iškviesdami mirusiųjų dvasias. Ir vis dėlto, nepaisant jo niūrokos praeities, hematitas laikomas išminties ir drąsos simboliu. Beje, rizikuojantiems „žaisti” magija ir jos paslaptimis, hematito geriau pasisaugoti. Su šiuo juoduoju „perlu” juokauti nevalia…