Gintaras

gintaras

GINTARAS.

„Magiškoji derva” dar senovės Egipte buvo ypač vertinama ir brangi, naudota smilkymui ir vadinta „ūkų šalies stebuklu”. Jo faraonams atgabendavo pirkliai, o iš kur – vien dievas Ra žinojo. Egiptiečiai jį vadino „scelu”, graikai – „elektronu” ir laikė Saulės dievo akmeniu, vokiečiai – „bernštein”, arabai – „ambra”. Žodis „gintaras” reiškia „apsaugą nuo ligų”. „Lietuviškas auksas” ir šiandien žavi savo paslaptingumu bei gydomosiomis savybėmis. Gintaro randama ir Dominikos Respublikoje, labai retai ir nedideliais kiekiais – Jungtinėje Karalystėje.

Gydomosios savybės:
Plinijus teigė, jog šis akmuo gydo nuo karštligės, geltos, gintaro milteliai suteikia dantims tvirtumo, baltumo ir blizgesio, sumaišyti su alyvų aliejumi užgydo suskirdusią kojų ir rankų odą, su rožių aliejumi ir medumi – įveikia vaikų ligas ir silpną regėjimą, sumaišyti su tepalais – stiprina odą. Gintaras gydo skrandžio ligas, stabdo vėmimą, kraujavimą, padeda sunaikinti navikus, saugoja nėščias moteris nuo persileidimo ir… slopina lytinę potenciją. Gydomosiomis savybėmis išsiskiria skaidrus, geltonos, vaško, raudonos, juodos bei medaus spalvos gintaras.

auskaraiziedas su gintarubaltic amber
gintaro pakabukasgintaras ziedaspapuosalas

Vargu ar kitas akmuo galėtų pasigirti tokia gydomųjų savybių gausa. Gintaru gydė nuo nemigos, reumato ir traukulių, galvos skausmų ir svaigulio, peršalimo ir katarų, astmos, įkyraus kosulio, džiovos, odos ligų, opų, pūlinių, širdies, gerklės, ginekologinių ligų, menstruacijų ciklo sutrikimų, šlapimo susilaikymo, isterijos, hipochondrijos, skydliaukės hiperfunkcijos, inkstų akmenligės, padėdavo sparčiau sveikti po sunkių ligų. Gintaras buvo ir tebėra vienas pagrindinių smilkalų, naudojamų bažnyčiose.


Nuo tokios gausybės ligų gintaras sugeba išgydyti savo antibakterinių savybių dėka. Sakai gydymui naudojami nuo neatmenamų laikų, viduramžiais maro, choleros epidemijų metu gintaru smilkydavo ligonines, gyvenamąsias patalpas, indeliai su medžio anglies žarijomis ir gintaro gabalėliais „dūmijo” gatvėse. Amuletai gynė nuo blogio, motinos vaikams įsiūdavo į drabužius gintaro karoliuką, kad jis saugotų mažylį nuo nelaimių ir bėdų. Seniau gyvavo įsitikinimas, kad miegančiai žmonai ant krūtinės padėjus gintaro gabalėlį, ji prisipažins visas savo nuodėmes. Garbingosios romėnų matronos turėdavo rankose gintaro rutuliukus, norėdamos palaikyti savo jėgas.

gintaro papuosalaiakmuogintarinis verinys

Šiuolaikinėje kristaloterapijoje gintaru gydomi endokrininės sistemos, virškinimo ir klausos sutrikimai, astma, maliarija, reumatas, plaučių ir bronchų ligos, katarai, peršalimas, taip pat žarnyno, šlapimo pūslės, akių uždegimai, konvulsijos ir traukuliai. Deginamas gintaro gabalėlis ar gintaro smilkalai skleidžia aštroką, kamparą primenantį kvapą ir laikomi vienu geriausių aromatų, naikinančių ne tik įvairius virusus ir bakterijas, bet ir neigiamas energijas, supančias mus ir mūsų namus. Gintaro „dulkės”, gautos sumalus gabalėlius kartu su cinamono žieve, dedamos į sąnarių, reumato ir kitokį skausmą malšinančius tepalus. Nešlifuoti natūralaus juodojo gintaro karoliai – vieni veiksmingiausių vaistų nuo skydliaukės hiperfunkcijos. Apsivyniokite kaklą karoliais ir apriškite juos natūralaus pluošto skarele ar šalikėliu, nes kontaktuodamas su saulės spinduliais juodasis gintaras gali sukelti galvos svaigulį. Nusiėmę karolius nuplaukite šaltu tekančiu vandeniu ir įkraukite saulės šviesoje. Beje, nenustebkite, jei nuimti nuo kaklo ir suspausti rankoje karoliai bus tarsi suminkštėję. Tai rodo, jog išties turite problemų dėl skydliaukės hiperfunkcijos. Gintaru pakrautas vanduo vartojamas nuo minėtų ligų, tik merkite į kambario temperatūros vandenį ir palaikykite per dieną, nes gintaras mėgsta saulę.

gintaras auskaraigintaroamber jewellery

Gintaro karoliai ne tik saugo nuo peršalimo, subalansuoja kraujospūdį ir gydo nuo širdies ligų, bet ir sugeria bei sunaikina negatyvias energijas, nukreiptas į mus. Kaip matome, mūsų laikais gintaras neprarado nei savo magiškųjų, nei gydomųjų galių, o joms sustiprinti akmuo nešiojamas aukso įtvare. Atminkite, gydomosiomis galiomis pasižymi tik natūralus, o ne lydytas ar meniškai nušlifuotas gintaras.

ambergintaraigintaro karoliai



 Rubinas

juvelyriniai akmenys

RUBINAS.

Ryškiai raudona, skaidri korundo atmaina, turinti chromo jonų priemaišų, brangakmenis, gavęs vardą nuo lotyniško žodžio rubeus – raudonas, antrasis pagal kietumą akmuo po deimanto. Senovėje rubinas buvo vadinamas jachontu – meilės, liepsnos ir pykčio akmeniu. Didelius ryškiai raudonus skaidrius akmenis italai vadino karbunkulais, o antikos laikais antraksais – degančia anglimi.
Pačių didžiausių, gražiausių, taip pat brangiausių – „balandžio kraujo” spalvos, rubinų tėvynė – Mianmaras (buvusi Birma). Stulbinančio grožio ir dydžio rubinus savo lobynuose turėjo indų radžos ir Irano šeichai, Jekaterinos II karūną puošė balandžio kiaušinio didumo rubinas, kurį ji gavo dovanų nuo Švedijos karaliaus Gustavo III jo vizito į Sankt Peterburgą metu 1777 m. Rytuose rubinai buvo vertinami labiau už deimantus. Tikėta, jog šis akmuo neša sėkmę ir laimę meilėje. Siekiant abipusės meilės, merginai dovanodavo žiedą su liepsnos spalvos rubinu.
Rubinas saugodavo savo šeimininką nuo žaibo ir potvynių, užpuolikų, nelaimingų atsitikimų jodinėjant (žirgo kamanas puošdavo rubinais ir turkiais). Žmonės, bijantys, kad juos gali nunuodyti, tikėjo, jog akmuo, panardintas į užnuodyto gėrimo taurę, pakeičia spalvą. Popiežiaus Aleksandro VI sūnus Cezaris Bordžija, mūvėjęs žiedą su didžiuliu rubinu, vadintu „Bordžijų liepsna”, tvirtino, kad šis akmuo ne kartą išgelbėjo jam gyvybę. Rubino magiškos savybės žadėjo pergales ir žygdarbius, meilę ir laimę.

Suzadetuviu ziedaspakabukasrubin

Rubinas simbolizuoja aistringą ir karštą žemišką meilę, valdžią ir galybę. Senoviniame traktate rašoma: „Rubinas savininkui liūto jėgą, erelio narsą ir gyvatės išmintį, taip pat padeda regzti meilės ir aistros kerų tinklą. Jo negalima rodyti vaikams ir jaučiams: vaiką jo ryški spalva gali išgąsdinti, o jautį – įsiutinti”.


Sveikatai:
Nuo senų laikų rubinas garsėjo stebuklingomis savybėmis – jis stabdė kraujavimą, atgaivindavo atmintį, jis teikdavo žvalumo ir linksmumo, drąsos. Grūstas rubinas, išgertas su vandeniu, veido odai suteikdavo gaivią, sveiką spalvą, gydė nuo skrandžio ligų, sukeldavo meilės aistrą. Įžymusis Paracelsas rubinu gydė vėžines ligas ir opas.

rubyrubinaspapuosalas

Šiuolaikinėje kristaloterapijoje rubinu rekomenduojama gydyti kraujo virusines ligas, ypač gripą, anemiją, paralyžius. Jis stiprina imunitetą, širdį, šalina iš organizmo šlakus ir toksinus, ypač tinka apsinuodijus chemikalais, stimuliuoja kankorėžinės liaukos veiklą, kelia kraujospūdį. Rubino eliksyras iš tiesų suteikia skruostams rausvumo, šalina nuovargio žymes veide.
Rubinas taip pat vadinamas „kilnumo” akmeniu. Jis apsaugo nuo negatyvių energijų, psichinių atakų, pykčio, pavydo, išsklaido gyvenimo tamsą ir nušviečia jį liepsnos šviesa. Kol žmogus turės šį akmenį su savimi, tol niekada nepažins skurdo ir jo neapleis sėkmė. Rubinas suteikia kilnumo, švelnumo, neleidžia kristi į depresiją, apsaugo nuo liūdesio, bet… nerekomenduojamas žmonėms, kupiniems pykčio, keršto, pavydo ir neapykantos – jiems jis laimės neatneš.

Suzadetuviu ziedaiziedairubinas



 Hematitas

hematite

HEMATITAS.

Jo milžiniška energija suteikia jėgų, tai stiprių, atkaklių, sugebančių nugalėti visas kliūtis žmonių akmuo. Hematitas nuostabiai atrodo sidabro įtvare, kadaise jį vadino „juoduoju perlu”, juvelyrai ir dabar daro stulbinančio grožio hematito ir perlų papuošalus. Seniau tikėta, kad hematitas gali sustabdyti tiek išorinį, tiek ir vidinį kraujavimą, gydo uždegimus, žaizdas, „gumbus”, valdo pykčio protrūkius. Grūsto akmens dulkėmis, sumaišytomis su kiaušinio baltymu, gydydavo kataraktą ir akių opas, o įvairius skaudulius ir „karštus gumbus” barstydavo jo milteliais.

auskariukaikaroliukaiziedas

Neapsiriko senieji išminčiai – šiuolaikinėje kristaloterapijoje hematitas laikomas galingu ne tik kūno, bet ir sielos gydytoju. Ypač stiprus jo poveikis kraujui – jis ne tik normalizuoja kraujo tekėjimą kraujagyslėmis, šalina įvairius toksinus, bet ir stiprina kraują sergant anemija, leukemija, po operacijų, sureguliuoja „šokinėjantį” kraujospūdį ir iš tiesų stabdo kraujavimą. Ypač rekomenduojamas prostatitui, šlapimo susilaikymui, urogenitalinėms ligoms gydyti. Hematitu gydomi pūlingi akių uždegimai, „ašarojančios” akys, žarnyno opaligė, jis padeda organizmui pasisavinti geležį, ramina nervus. Šis paslaptingas akmuo pasižymi „džiovinančia” ir „laukinę mėsą suėdančia” savybe, todėl kristaloterapeutai rekomenduoja juo gydyti onkologines ligas. Juk gumbas, arba „laukinė mėsa”, seniau reiškė auglį. Plokšti hematito akmenys dedami ties piktybiniu naviku, organizmui stiprinti nešiojami pakabukai, karoliai, apyrankės. Jis sugeba sugerti neigiamas energijas ir įžeminti jas, neleidžia plisti metastazėms. Hematitu pakrautas vanduo (tinkamiausias indas sidabruotu vidumi ir šaltinio vanduo) geriamas po ketvirtį stiklinės per dieną, po truputį didinant normą. Gydant nuo vėžio, akmenį reikia dažnai valyti vandeniu ir druska, kartais jį tenka pakeisti kitu. Nenoriu klaidinti skaitytojų sakydama, jog akmuo visiškai išgydys nuo vėžio, bet kad jis nepakenks ir sustiprins organizmą, padės kovoti su liga – garantuoti galiu. Beje, hematitas malšina ir vėžio sukeltus skausmus.


Hematitas laikomas geru antidepresantu, teikia ramų miegą, greitai numalšina spazmus ir traukulius, laikomas abiejose rankose suteikia šilumos pojūtį, mažina įtampą. Padeda norintiems atsikratyti alkoholizmo, rūkymo ir besaikio apetito, ypač jei šios ydos yra nervinio pobūdžio.

Hematitasjuvelyriniai akmenysdekoratyviniai akmenys

Šio trivalentės geležies oksido mineralo pavadinimas kilo iš graikų kalbos žodžio haima – kraujas. Juodas akmuo poliruotas įgauna metalinį blizgesį, yra siejamas su Marsu ir turi stulbinantį energetinį potencialą. Hematitą ypač vertino Egipto žyniai, tai magų akmuo, saugantis nuo bet kokių užpuolimų tiek fiziniame, tiek ir astraliniame pasaulyje.

Kadaise hematitu savo ritualinėms apeigoms naudojosi juodieji magai ir burtininkai iškviesdami mirusiųjų dvasias. Ir vis dėlto, nepaisant jo niūrokos praeities, hematitas laikomas išminties ir drąsos simboliu. Beje, rizikuojantiems „žaisti” magija ir jos paslaptimis, hematito geriau pasisaugoti. Su šiuo juoduoju „perlu” juokauti nevalia…