Opalas

akmuo papuosalamsakmuo

OPALAS.

Nedaugelis akmenų gali pasigirti tokia prasta šlove, kuria garsėja šis silicio hidroksidas, pasižymintis įdomiu optiniu efektu, vadinamu opalescencija. Lotyniškai opalus reiškia akmenį arba brangakmenį. Senovinė legenda pasakoja, kad audros dievas, pavydėdamas vaivorykštės deivei grožio, sulaužė vaivorykštę dalimis ir skeveldras nusviedė į Žemę, kur jos pavirto nuostabiuoju opalu. Jo spalvų gama iš tiesų primena vaivorykštę, bet žinomiausi baltasis, žydrai pilkas ir ugninis opalai. Opalas priklauso kvarco grupės mineralams.

opalasopalas pakabukasopalas ziedas

Šimtmečius tikėta, kad šis akmuo neša nelaimę, sėja blogį. Opalo savininkus ištikdavo daugybė nemalonumų ir nelaimių, jo įtakai buvo priskiriami bankrotai, savižudybės, nusikaltimai, skyrybos. Tikėta, kad šis akmuo slepia savyje nuodus, nuo kurių pats ir žūva. Šios legendos privertė Anglijos karalių Eduardą VII pakeisti karališkosios karūnos opalus rubinais. „Didysis opalas” aukso įtvare XVII amžiuje pateko į Ispanijos karalių lobyną ir tuoj pat karališkajai šeimai pabiro nelaimės: sosto įpėdinis mirė vaikystėje, iš Pietų Amerikos auksą gabenanti laivų flotilė nuskendo prie Ispanijos krantų. Po šių nelaimių karalius atidavė prakeiktą papuošalą Almeidos vienuolyno dvasininkams, o šie pakabino jį prieš Madonos atvaizdą.

kryziukasopalas ziedaiopalas auskarai

Napoleonas labai mėgo opalus ir padovanojo nuostabų akmenį „Deganti Troja” imperatorienei Žozefinai, bet ištrėmus imperatorių į Elbės salą, opalas paslaptingai dingo. Pasakojama, kad jis išgaravo ore, susinaikino. Nežinia, kiek šiame pasakojime tiesos, bet šis papuošalas iš tikrųjų tarsi skradžiai žemę prasmego po „opalų” imperatoriaus tremties. Dėl šių gandų Vienos juvelyrai prarado pirkėjus ir pasipiktinę sumetė „klastinguosius” opalus į Dunojų.

opalo papuosalaisasagosopalas akmuo

Anglijos karalienė Viktorija, valdydama didžiules Australijos opalų kasyklas, nusprendė įrodyti, kad šis akmuo nėra toks blogas. Ji dovanojo opalus dukroms vestuvių proga, puošėsi jais pati.
Bjauroką šlovę opalas užsitarnavo todėl, kad šį akmenį nepaprastai sunku apdirbti. Ilgai būdamas saulėje jis praranda savo nuostabių spalvų grožį ir kaitą, pasidaro pieniškai baltas. Dėl to jį vadino „permaininguoju”, simbolizuojančiu nepastovumą. Bet pamerktas į vandenį jis „atgyja” ir atgauna paslaptingą mirguliavimą.


Ir vis dėlto, nepaisant niūrios šlovės, senovėje opalo talismanas garantavo verslo sėkmę, bet tik tuo atveju, jei jį nešiojo doras, kilnus žmogus, nugalėjęs savo egoizmą ir godumą, taip pat tiko fantazuotojams, gyvenantiems nerealių svajonių pasaulyje, bet turintiems kilnius siekius, melancholikams ir linkusiems į savižudybę žmonėms. O „žemiškiems”, realiai mąstantiems, besistengiantiems pasiekti tikslą savo jėgomis ir protu bei permainingo charakterio žmonėms opalas netinka. Opalas suteikia aiškiaregystę, bet pranašystės neturi nešti blogio žmonėms, kitaip akmuo praranda galią. Tyros širdies, sąžiningi žmonės galėjo nešioti opalą be baimės, o piktavaliams jis tapdavo „blogio akmeniu” – gimdė įtarumą, sukeldavo kivirčus, baimę. Rytuose opalas vadintas ištikimybės akmeniu.

ziedaiziedasziedai papuosalai

Opalas naudingas sveikatai:

Opalas pasižymi puikiomis gydomosiomis savybėmis. Senovėje juo gydė širdies, įvairias infekcines ligas, per maro epidemijas daugelis žmonių mūvėdavo žiedus su opalais. Jis ramino sudirgusią nervų sistemą, gydė nuo melancholijos, dažno alpulio, grąžindavo regėjimo aštrumą. Viduramžiais šviesiaplaukės gražuolės ypač vertino opalo vėrinius, tikėdamos, jog šis akmuo stiprina plaukus ir paryškina jų spalvą. Opalas taip pat garantavo lengvą gimdymą ir po jo padėdavo greičiau atgauti jėgas.

suzadetuviu ziedaiopalauskarai

Šiuolaikinėje kristaloterapijoje opalu gydomos infekcinės ligos. Jis mažina temperatūrą, stiprina kraują, gydo inkstus, kasą, reguliuoja insulino kiekį organizme. Moterims smulkius opalo akmenėlius arba jo papuošalus patariama nešioti kamuojant menstruaciniams skausmams ir šio periodo nervingumui bei dirglumui mažinti. Opalu taip pat gydomos onkologinės ir Parkinsono liga.

Ugninis opalas suteikia energijos, gyvybingumo ir vilties, didina mūsų vidines galias, bet su juo reikia elgtis atsargiai ir pagarbiai. Ugniniame opale slypi liūto jėga, jis spinduliuoja galingą energiją, sugebančiame tik atgaivinti jausmus, bet ir atlyginti už gerus bei blogus darbus, beje, atlygį patrigubindamas.

Opalas dar vadinamas „magišku akmeniu”. Dėl savo paslaptingo mirguliavimo ir ne mažesnių mistinių savybių opalas laikomas žmogaus, siekiančio gėrio ir grožio, globėju. Jis parodo neigiamus mūsų asmenybės bruožus, padeda nepalūžti ištikus krizėms, nelaimėms, iškęsti likimo smūgius. Senovės žyniai ir magai opalą ypač vertino už jo „kietą” charakterį. Gal ir žiauriomis priemonėmis, bet šis akmuo blogiesiems už jų niekingus poelgius atseikėja su kaupu, o tyros širdies, švarios sąžinės, mėgstantiems pasvajoti, siekiantiems kilnių tikslų žmonėms jis visada buvo ir liks „vilties talismanu”. Beje, Amerikos indėnai ir Australijos aborigenai ir šiandien opalą vadina „laimingu svajonių ir permainų” akmeniu.



 Safyras

pusbrangiai akmenysjuvelyrika internetu

SAFYRAS.

Hebrajų kalba sappir, graikų – sappheiros reiškia „mėlynas akmuo”. Safyras – mėlyna arba žydra korundo atmaina, turinti geležies ir titano priemaišų, mineralas, I klasės brangakmenis, pagal kietumą užimantis antrą vietą po deimanto. Geltoni, balti, oranžiniai korundai (alfa aliuminio oksido mineralai) vadinami fantaziniais safyrais. Senovėje safyras buvo laikomas dangaus kupolo simboliu, apmąstymų ir įžvalgumo akmeniu.

safyras ziedasziedas su safyrusafyrai

Patys brangiausi – Kašmyro safyrai, ryškios rugiagėlių spalvos, neįprasto šilkinio spindesio. Safyras kaip ir rubinas gali turėti žvaigždžių efektą. Žvaigždinis safyras – retas ir brangus akmuo. Oranžinis korundas vadinamas paparadža („lotoso spalvos”, „ryto aušros akmuo”), randamas Šri Lankoje, taip pat pasižymi žvaigždiniu efektu. „Žvaigždžių” akmenys laikomi galingais talismanais, simbolizuojančiais tikėjimą, viltį ir meilę.

safyrassafyras akmuosafyras

Safyras nuo seno buvo laikomas jaunų merginų tyrumo ir nekaltybės simboliu, tai mistinis jaunų vienuolių akmuo, siejamas su Jupiteriu. Jis atvėsina aistras, išgrynina sielą, padeda susikaupti maldai, apsaugo nuo šmeižto. Safyras vadinamas „išminčių talismanu”, stiprinančiu atmintį, skatinančiu siekti žinių, teikiančiu išminties ir minčių aiškumo. Safyras veidui suteikia puikią spalvą, žiedas, nešiojamas ant kairės rankos, gydo nuo astmos, širdies ligų, neuralgijos. Senovėje tikėta, kad moteris, norėdama prisivilioti mylimąjį, turi pagirdyti jį iš taurės, papuoštos safyru – „pakrautos safyro jėga”.

sapphireziedukaisuzadetuviu ziedas

Senoviniame XI-XII amžiaus traktate mokslininkas ir dvasininkas Marbodijus rašo: „Didelė šio akmens įtaka vyrams ir moterims: jis suteikia jėgų nuvargusiam kūnui, gydo pažeistus organus ir atstato jų veiklą. Jis sunaikina žmoguje tūnantį pavydo ir išdavystės jausmą, taip išlaisvindamas jį iš pykčio belangės. Tas, kas jį nešioja, nebijo nieko…”


Safyrais siuvinėjo Indijos ir Judėjos valdovų rūbus, jų grožis ir spindesys sudarė nepakartojamą karalienės Kleopatros karūnos aureolę, jais puošdavo dievų ir deivių statulų diademas. Viduramžiais safyrais dabino bažnyčias ir cerkves, šlovindami Viešpaties vardą. Kryžius, simbolizuojantis Didžiosios Britanijos valstybę, yra inkrustuotas šlifuotu rožės formos akmeniu, vadinamu šv. Eduardo safyru. Pasak legendos, šis akmuo gydė nuo traukulių. 109 karatų akmuo puikuojasi užpakalinėje Britų imperijos karūnos dalyje. Biblijos legendos teigia, jog išmintingojo karaliaus Saliamono sostas buvo papuoštas didžiuliu žvaigždėtuoju safyru, iš šio akmens pagamintas ir jo antspaudas. Asterizmo efektą turintys akmenys Vokietijoje buvo laikomi pergalės simboliais. Senovės žyniai teigė, jog safyras sugeba neutralizuoti negatyvią Saturno planetos įtaką.

Mūsų dienomis safyras išlaikė savo magiškas savybes. Jis gydo nuo nemigos, neuralgijos, isterijos, furunkulų, juo stiprinamas kraujas, kraujagyslių, ypač venų sienelės, jis raminamai veikia nervų sistemą, stabdo vidinį kraujavimą. Safyras atkuria organizmo energiją, padeda atsipalaiduoti, apsaugo nuo šoko. Jo šalta žydra spalva turi ypač didelį raminamą poveikį. Safyro pakabukas aukso įtvare padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą, baikštiems žmonėms suteikia drąsos ir pasitikėjimo. Šis akmuo padeda išsilaisvinti nuo nemalonių minčių, teikia džiaugsmą ir taiką, skatina intuiciją bei padeda suvokti grožį.

ziedaiauskarai su akmeneliaisauskaras

Safyras nuo seno laikomas astralinės šviesos akmeniu, keliančiu kuklumo, išminties, šaltakraujiškumo, nesavanaudiškumo jausmus. Jis padeda susirasti draugų, apsivalyti dvasiškai ir moraliai, skatina pažinti ir tirti paslaptis. Pastebėta, jog safyras traukia impulsyvius, choleriškus žmones – jiems jis suteikia taip trūkstamos sielos ramybės ir jausmų harmonijos.



 Rubinas

juvelyriniai akmenys

RUBINAS.

Ryškiai raudona, skaidri korundo atmaina, turinti chromo jonų priemaišų, brangakmenis, gavęs vardą nuo lotyniško žodžio rubeus – raudonas, antrasis pagal kietumą akmuo po deimanto. Senovėje rubinas buvo vadinamas jachontu – meilės, liepsnos ir pykčio akmeniu. Didelius ryškiai raudonus skaidrius akmenis italai vadino karbunkulais, o antikos laikais antraksais – degančia anglimi.
Pačių didžiausių, gražiausių, taip pat brangiausių – „balandžio kraujo” spalvos, rubinų tėvynė – Mianmaras (buvusi Birma). Stulbinančio grožio ir dydžio rubinus savo lobynuose turėjo indų radžos ir Irano šeichai, Jekaterinos II karūną puošė balandžio kiaušinio didumo rubinas, kurį ji gavo dovanų nuo Švedijos karaliaus Gustavo III jo vizito į Sankt Peterburgą metu 1777 m. Rytuose rubinai buvo vertinami labiau už deimantus. Tikėta, jog šis akmuo neša sėkmę ir laimę meilėje. Siekiant abipusės meilės, merginai dovanodavo žiedą su liepsnos spalvos rubinu.
Rubinas saugodavo savo šeimininką nuo žaibo ir potvynių, užpuolikų, nelaimingų atsitikimų jodinėjant (žirgo kamanas puošdavo rubinais ir turkiais). Žmonės, bijantys, kad juos gali nunuodyti, tikėjo, jog akmuo, panardintas į užnuodyto gėrimo taurę, pakeičia spalvą. Popiežiaus Aleksandro VI sūnus Cezaris Bordžija, mūvėjęs žiedą su didžiuliu rubinu, vadintu „Bordžijų liepsna”, tvirtino, kad šis akmuo ne kartą išgelbėjo jam gyvybę. Rubino magiškos savybės žadėjo pergales ir žygdarbius, meilę ir laimę.

Suzadetuviu ziedaspakabukasrubin

Rubinas simbolizuoja aistringą ir karštą žemišką meilę, valdžią ir galybę. Senoviniame traktate rašoma: „Rubinas savininkui liūto jėgą, erelio narsą ir gyvatės išmintį, taip pat padeda regzti meilės ir aistros kerų tinklą. Jo negalima rodyti vaikams ir jaučiams: vaiką jo ryški spalva gali išgąsdinti, o jautį – įsiutinti”.


Sveikatai:
Nuo senų laikų rubinas garsėjo stebuklingomis savybėmis – jis stabdė kraujavimą, atgaivindavo atmintį, jis teikdavo žvalumo ir linksmumo, drąsos. Grūstas rubinas, išgertas su vandeniu, veido odai suteikdavo gaivią, sveiką spalvą, gydė nuo skrandžio ligų, sukeldavo meilės aistrą. Įžymusis Paracelsas rubinu gydė vėžines ligas ir opas.

rubyrubinaspapuosalas

Šiuolaikinėje kristaloterapijoje rubinu rekomenduojama gydyti kraujo virusines ligas, ypač gripą, anemiją, paralyžius. Jis stiprina imunitetą, širdį, šalina iš organizmo šlakus ir toksinus, ypač tinka apsinuodijus chemikalais, stimuliuoja kankorėžinės liaukos veiklą, kelia kraujospūdį. Rubino eliksyras iš tiesų suteikia skruostams rausvumo, šalina nuovargio žymes veide.
Rubinas taip pat vadinamas „kilnumo” akmeniu. Jis apsaugo nuo negatyvių energijų, psichinių atakų, pykčio, pavydo, išsklaido gyvenimo tamsą ir nušviečia jį liepsnos šviesa. Kol žmogus turės šį akmenį su savimi, tol niekada nepažins skurdo ir jo neapleis sėkmė. Rubinas suteikia kilnumo, švelnumo, neleidžia kristi į depresiją, apsaugo nuo liūdesio, bet… nerekomenduojamas žmonėms, kupiniems pykčio, keršto, pavydo ir neapykantos – jiems jis laimės neatneš.

Suzadetuviu ziedaiziedairubinas