Chiastolitas


Chiastolitas

CHIASTOLITAS.

Tai nepermatoma andalūzito atmaina, įdomi tuo, kad kiekvienas akmuo išmargintas dažniausiai juodomis juostomis, kurios tarsi plunksnuotos strėlės, susmigusios į taikinį, sudaro akmens paviršiuje kryžiaus ženklą. Chiastolitas atrodo niūrokai, bet saulės šviesoje ima žaižaruoti auksinėmis kibirkštimis.

ChiastolitaskaroliaikaroliukaiChiastolitas akmuo

„Kryžiaus akmuo” Rytuose buvo laikomas amuletu, saugančiu nuo velnio kerų ir pragaro tarnų pinklių. Mūsų dienomis jis vertinamas kaip pasišventimo talismanas, saugantis nuo pikto ir galintis suteikti supratimą apie dvasines realijas, ypač tas, kurios seniai užmirštos glūdi žmogaus širdyje. Chiastolito energija sutelkta atspindėti negatyvias energijas ir išsaugoti vidinę žmogaus harmoniją. Tai mirties ir atgimimo simbolio akmuo, padedantis suvokti, kad pažanga yra būtina, bet ir sielos nemirtingumo užmiršti nevalia.


Chiastolitas patraukia žvilgsnį didelių gyvenimo smūgių ir permainų metu, jis padeda sukaupti jėgas kritiniais gyvenimo momentais, kai atrodo, jog žemė slysta iš po kojų. Jis tarsi subalansuoja kūrybingumą su praktiškumu, dvasingumą su protu, atskleisdamas žmogui naujas gyvenimo perspektyvas. Chiastolitas labiau tinka „dvasinių ligų” atvejais, padeda pažvelgti į problemas iš šalies ir nesikarščiuojant jas išspręsti. Jis taip pat mažina temperatūrą, reguliuoja kraujotakos sistemos veiklą, žindyvėms didina pieno sekreciją, gydo hormoninius sutrikimus.